Nuo rugsėjo 2 d. bus renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.
Šiam paraiškų rinkimo laikotarpiui numatyta paskirstyti 13 568 057 Eur paramos lėšų. Išmokų dydžiai priklauso nuo veisiamo miško pobūdžio, didžiausia galima gauti suma – 3567 Eur už įveisto bekočio ar paprasto ąžuolo, paprastojo buko vieną hehtarą.
Baigiantis javapjūtės darbams ir daugumai ūkininkų skaičiuojant, kiek šiemet negauta planuotų pajamų, o kai kur net ir patirta nemenkų nuostolių, netyla kalbos apie šioms netektims ūkininkus pasmerkusią stichinę sausrą, padariusią nemažai žalos auginantiems pačias įvairiausias kultūras.
Tikrindami, ar yra neteisėtai pastatytų tinklų ar kitokių žvejybos pažeidimų, aplinkosaugininkai kartu su karinių oro pajėgų pareigūnais užvakar sraigtasparniu apžiūrėjo Kuršių marias. Ruošiantis lašišų nerštui, skrydžio metu apžiūrėtos ir kitos vietos, kur dažnai pasitaiko brakonieriavimo atvejų.
Seimas pirmą kartą pasipriešino prezidento Gitano Nausėdos veto – parlamentarai ketvirtadienį nepritarė šalies vadovo siūlymui atsisakyti pataisų dėl miško žemės įsigijimų ribojimo.
Gyventojai vapsvų bei širšių būna sugeliami tiesiog nuosavuose balkonuose, terasose, o nepageidaujami vabzdžiai įsikuria net šuliniuose, kambariuose, malkų rietuvėse, lietvamzdžiuose, karaliauja sirpstančių vaisių pilnuose soduose. Visa tai fiksuoja kenkėjų kontrolės įmonė „Dezinfa“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Seimas apsispręs, ar iki 1,5 tūkst. hektarų apriboti miško žemės įsigijimą, paliekant galioti anksčiau jo priimtas pataisas, ar palaikyti prezidento veto ir šias pataisas atšaukti.
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina liepą buvo 261,9 euro už toną – 0,8 proc. mažesnė nei birželį (264 eurų), bet 1,6 proc. didesnė nei prieš metus (257,7 euro).
Net 91,7 proc. respondentų pritaria kvietinių miltų ženklinimui pagal rūšis – tai paaiškėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vykdytoje apklausoje dėl kvietinių miltų ženklinimo pagal rūšis (ekstra, aukščiausios, pirma ar antra rūšis), kurioje dalyvavo 193 respondentai.
Lietuvoje mažėja ir smulkių karvių augintojų, ir pieno. Kelis ar keliolika galvijų auginančius ūkininkus parduoti melžiamas karves skatina šalį antrus metus iš eilės alinusi sausra.
Labiausiai brangstančiu maisto produktu toliau išlieka bulvės, o labiausiai pingančiu – obuoliai, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer.lt.
Pirmąjį šių metų pusmetį Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams išduotus 16 mln. Eur kreditų ir lizingo paslaugų suteikė 115 garantijų, kurių vertė – 11,6 mln. Eur.
Žemės ūkio ministerija patvirtino taisykles, nustatančias, kokia tvarka vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos galės gauti Europos Sąjungos paramą.
Žemdirbiams nuimant derlių išauga visuomenės nerimas, ar mūsų augaliniuose produktuose nėra nepageidaujamų augalų apsaugos produktų likučių. Žemės ūkio ministerija sulaukia vartotojų klausimų apie glifosato naudojimą žemės ūkyje.
Lietuvos įmonėse padidėjo avių skerdimai.
Kiaulių supirkimo kainos antrąjį šių metų ketvirtį didėjo.
Nuo rugpjūčio 1 d. bičių augintojus kviečiame teikti paraiškas paramai už papildomą bičių maitinimą (cukrų) gauti.
Stichinė sausra išlieka dviejose Lietuvos savivaldybėse – Trakų ir Elektrėnų rajonų, pirmadienį skelbia Hidrometeorologijos tarnyba.
Varėnos rajone palijo kiek daugiau, todėl stichinė sausra šiame rajone baigiasi.
Kuršių nerijoje dygstančias beržų atžalas ir krūmynus visą vasarą genės iš vieno Žemaitijos ūkio atvežtos ožkos.
„Labai nesinorėtų į kopas ar miškus eiti su trimeriais ar su traktoriais. Manome, kad ganymas yra ideali priemonė susitvarkyti su dygstančiomis beržų atžalomis. Būtent ožkoms tos atžalos, krūmai yra tikras delikatesas. Ten buvę kalnapušynai, juos iškirtus pradeda dygti beržai ir jie dygsta krūmais – jų tikrai labai daug“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.
Lietuvoje nesitraukiant karščiams, dėl to kenčia ir žemdirbiai, tačiau dirbamų plotų mažinti dėl sausros jie kol kas neplanuoja. Iš daržovių blogiausia padėtis – bulvėms ir salotoms, tuo metu grūdininkai sako, kad juos gelbsti pasėti didesni nei pernai žieminių kultūrų plotai, kurie yra atsparesni sausroms.
Aplinkos ministerija rengia planą, kaip kovoti su Lietuvoje toliau plintančiais sosnovskio barščiais, pirmadienį skelbia LRT radijo žinios.
Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, šių nuodingų invazinių augalų naikinimui nepakankamai dėmesio skiria ir savivaldybės, ir privačių sklypų savininkai.
Penktadienį Lietuvos zoologijos sodo specialistai į gamtą paleis rekordinį kiekį – 236 – balinių vėžlių.
Šie vėžliukai išsirito zoologijos sode iš pernai Metelių regioniniame parke surinktų kiaušinių, BNS sakė Lietuvos zoologijos sodo Komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Gediminė.
Taip pat bus paleista 31 raudonpilvė kūmutė (varlė).
Ministrų kabinetas trečiadienį leido kirsti dalį miško Švenčionių ir Jonavos rajonuose, plečiant Pabradės ir Gaižiūnų poligonus.
Vyriausybės nutarimas numato, kad Pabradės poligonui priklausantys 191,15 hektaro valstybinio miško būtų paverčiami kitomis naudmenomis. Tai leidžia jį kirsti.
Aplinkos ministerija į ekologinį saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtraukė tris naujas vietoves, jose bus saugomas niūriaspalvis auksavabalis.
Ministerija pranešė pakeitusi Europos Komisijai skirtą pateikti vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Į tinklą „Natura 2000“ įtrauktas Žagarės dvaro parkas, Plinkšių apylinkės ir Aukštųjų Šančių ąžuolynas.
Rudenį į gamtą bus paleisti keturi didžiojo apuoko jaunikliai, pirmadienį pranešė Lietuvos zoologijos sodas.
Trys patinai ir viena patelė gimė kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje.
Svarstydami, kurie lauko baldai turėtų papuošti sodą ar terasą, visuomet daugiausiai dėmesio skiriame jų stiliui – norisi, kad šie gaminiai būtų gražūs ir neišėję iš mados. Praktiškai neįmanoma sudaryti konkretaus tokių baldų sąrašo, tačiau vadovaudamiesi keliais paprastais patarimais, ir patys nesunkiai nuspręsite, kurie lauko baldai verti stilingiausiųjų titulo.
Šiltasis metų laikas suaktyvėti verčia ne tik žmones – po žiemos miego prabunda ir įvairūs vabzdžiai, kurie gerokai apkartina pasibuvimus tiek lauke, tiek namuose. Šie gyviai ne tik erzina skleidžiamais garsais, įkandimais, tačiau ir padidina alergijos riziką, sugadina atviroje vietoje paliktus maisto produktus. Galima rasti tiek įvairių liaudiškų būdų kenkėjams išprašyti, tiek naudoti specialias priemones: tinkleliai nuo vabzdžių, žvakės, purškalai ir repelentai padeda sumažinti vabzdžių antplūdį. Kad sprendimai būtų dar efektyvesni, apžvelgsime, kas ir kokius kenkėjus vilioja labiausiai bei kaip pasirūpinti, kad jų namų prieigose ir viduje būtų kiek įmanoma mažiau.
Pastarųjų naktų šalnos gali sumažinti vaisių ir uogų derlių. Neatmetama, kad dėl to gali kilti ir jų kainos, pranešė LRT televizija.
Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą kurti saugumų teritorijų bendrijoje tinklą vėluojanti įgyvendinti Lietuva plės saugomų tokių teritorijų sąrašą, antradienį pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“.
Kietųjų dalelių tarša šalyje žymiai sumažėjo, normos viršijamos keliose savivaldybėse.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, sekmadienį tarša kietosiomis dalelėmis leistiną paros normą nežymiai viršijo Vilniuje, Savanorių prospekte, bei Panevėžyje. Šiose savivaldybėse savaitgalį buvo laistomos gatvės, ir pirmadienį, anot agentūros atstovų, tarša normų nebeviršijo.
Šeštadienį vykusioje tradicinėje aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom“ visoje Lietuvoje dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių, sako akcijos vadovė.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
