Pastaruoju metu visoje Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama bioekonomikos, darnios regionų plėtros, klimato kaitos mažinimo priemonių bei ūkininkų ir jų kooperatyvų finansavimo galimybėms. Tiek žemės ūkyje, tiek ir kituose sektoriuose dirbantys verslininkai dažnai susiduria su finansiniais sunkumais ir problemomis dėl finansavimo šaltinių prieinamumo.

Gyvulininkystės sektoriuje Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta nemažai pokyčių. Bėgant laikui, keičiasi ne tik gyvulių ūkiuose reikalinga technika, o taip pat ir gyvulių veislės – vietoje senųjų tradicinių gyvulių veislių pirmenybė teikiama iš užsienio atvežtoms, naujai išvestoms veislėms. Tai nėra blogai, tačiau augant šių gyvulių skaičiui kyla grėsmė išnykti senųjų veislių gyvuliams, kurie ne tik pasižymi išskirtinėmis savybėmis, bet yra ir šalies paveldo dalis. Lietuvoje tokios yra žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų arklių, baltnugarių, juodmargių, žalųjų, šėmųjų galvijų, juodgalvių, šiurkščiavilnių avių, Lietuvos baltųjų ir vietinių kiaulių,  vištinių žąsų veislės.

Balandžio 5 d. Lietuvoje pradedamas pavasarinis laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės etapas. Vakcinacija bus vykdoma tik buferinėse (pasienio) teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.

Šiandien ne kiekvienas turime galimybę prisiliesti prie tikro lietuviško kaimo, savo rankomis išsikepti šakotį ar įsigyti sveikų, tėviške kvepiančių produktų tiesiai iš ūkininkų. Ne paslaptis, kad daugėja vaikų, kurie nėra matę gyvos karvės, o kaip atsiranda duona tėra girdėję mokykloje, todėl visus, kuriems įdomu pažinti Lietuvos  kaimą, jo teikiamas galimybes ar tiesiog pailsėti, kviečiame gegužės 27 – 28 d. į akciją „Atviros dienos kaime“.

Artėjant pasėlių deklaravimui Žemės ūkio ministerijoje susirinkusiems rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovams  buvo pristatytos tiesioginių išmokų deklaravimo naujovės, Kaimo plėtros programos (KPP) plotinių priemonių ir žemėtvarkos aktualijos bei bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos (BŽŪP) po 2020 m.

Turbūt ne kiekvienas žino, kad Lietuvoje orchidėjos  auga ne tik prekybos centrų ir gėlių parduotuvių lentynose, bet ir pievose bei pelkėse. Lietuvoje žydi apie 30 skirtingų orchidėjų rūšių, kurių beveik visos yra retos ir saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Turbūt nedažnas esame girdėjęs apie meldinę nendrinukę – sparčiai nykstantį žvirblinių šeimos paukštelį, kuriuo didžiuotis begali vos kelios šalys. Per pastarąjį šimtmetį išnyko net 95 proc. šios rūšies populiacijos. Lietuva yra viena šalių, kur šie paukščiai išliko. Šiandien mes dar galime savo laukuose išvystį meldines nendrinukes, tačiau kaip ilgai tai galėsime daryti priklausys tik nuo mūsų.

Žemės ūkio ministerija kviečia tradicinius amatininkus teikti paraiškas gauti valstybės paramą renginiams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jau nuo balandžio 3 d. tradiciniai amatininkai gali kreiptis dėl „Kaziuko mugės 2017“ Vilniuje, „Kazimiero mugės 2017“ Kaune,   Lietuvos tautinio paveldo gaminių pristatymo Kinijoje,  17-osios metinės Pasaulio sodų mugės, kuri vyks Tokijuje ar Tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ išlaidų finansavimo.

Šiandien žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Kinijos valstybinės pieno gamyklos „Sanyuan“ atstovais, kurie atvyko į Lietuvą siekdami geriau pažinti lietuviškų pieno gaminių kokybę, gamybos specifiką bei įvertinti jų galimybes importui į Kiniją.

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) keičiasi piliečių ir kitų asmenų priėmimo tvarka. Iki šiol interesantai galėjo kreiptis į ŽŪM Dokumentų valdymo ir interesantų priėmimo skyrių ir asmeniškai į žemės ūkio ministrą. Dabar turinčius rūpesčių žmones priims ne tik ministras, bet ir žemės ūkio viceministrai bei ministerijos kancleris pagal savo kompetencijos sritis.

Šiais metais Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) mini veiklos 20-metį. 1997 m. įkurta finansų institucija jau du dešimtmečius siekia padėti ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto, finansinių išteklių, kurti ir plėtoti verslą kaimo vietovėse, modernizuoti ūkius bei įmones. Teikiamos kreditų bei lizingo garantijos, palūkanų ir garantinių įmokų kompensavimas sudaro palankias skolinimosi sąlygas, skatina ekonominę žemės ūkio sektoriaus plėtrą, tradicinių bei alternatyvių verslų kūrimą kaimo vietovėse.

Dažnas mūsų pasakys, kad skaniausios daržovės yra tik ką nuskintos lysvėje, deja, tik nedaugelis galime sau leisti basomis per žolę iš virtuvės nueiti į sodą pasiskinti produktų vakarienei. Nenuostabu, kad miestiečiams norint mėgautis šviežiais žalumynais, vaisiais ir daržovėmis, jau keletą metų kaip grybai po lietaus randasi ir auga ūkininkų turgeliai. Priešingai nei parduotuvėse, čia produktai pirkėjus pasiekia be daugelio tarpininkų, supirkėjų ir perdirbėjų, yra aukštos kokybės, o dažnai ir pigesni.

Informuojame, kad nuo balandžio 3 d. pradedama įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės ,,LEADER“ veiklos sritis „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“. Paramos gali kreiptis kaimo arba dvisektorės vietos veiklos grupės (VVG), kurios įgyvendina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintas vietos plėtros strategijas.

 Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos ambasada Varšuvoje savo 2017 m. kovo 24 d. notoje informuoja Užsienio reikalų ministeriją apie atsiveriančias galimybes Lietuvos gamintojams į Alžyrą eksportuoti mėsos ir pieno produktus. Aktyvių Lietuvos diplomatų ir kompetentingų institucijų dėka per dvejus su puse metų pavyko gauti mėsos eksporto ir per dvejus metus - pieno eksporto į Alžyrą leidimus. Pažadą, kad jie artimiausiu metu bus suteikti, Lietuvos ambasadorius Alžyrui Gediminas Varvuolis parsivežė šių metų vasario mėnesį, įteikęs skiriamuosius raštus.

Kiekvienas yra stabtelėjęs parduotuvėje prie kiaušinių lentynos negalėdamas išsirinkti, tačiau retas kuris yra lankęsis tikrame paukštyne, kad įvertintų, kaip atsiranda mėgstamas produktas. Tiesa, sužinoti daugiau galima vos pravėrus kiaušinių dėžutę: privaloma skelbti ne tik galiojimo laiką, kiaušinių dydį ir kilmės šalį, bet ir vištų laikymo sąlygas. Būtent laikymo sąlygos, prekybininkų teigimu, yra vis svarbesnis veiksnys pirkėjų pasirinkimui. Savo ruožtu maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai akcentuoja, jog visi parduotuvėse atsirandantys kiaušiniai yra kokybiški, tačiau priklausomai nuo vištų laikymo sąlygų, kinta ir kiaušinių maistingumas.

Visuomenėje vis dažniau kalbant apie antibiotikų vartojimo mažinimą gyvulininkystės ūkiuose, ūkininkams kyla klausimas – kuo juos pakeisti? Gavę finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), VšĮ Marijampolės kolegijos dėstytojai padėjo ūkininkams atsakyti į šį klausimą: suorganizavo dvylika skirtingų mokymų ir lauko dienų, trijuose ūkiuose atliko bandymus, kurių metu ūkininkai galėjo įsitikinti praktine mokymų nauda. Pasak kolegijos atstovų, gautas žinias ūkininkai sėkmingai taiko savo ūkiuose, o kolegija jau pateikė paraišką ir dėl antro parodomųjų bandymų projekto įgyvendinimo.

Baltijos šalyse Lietuvai tenka didžiausia pieno rinkos dalis – mūsų šalis perdirba 60 proc. ir superka beveik pusę viso regiono ūkiuose pagaminamo pieno. Tačiau statistika liudija, kad šios dvi svarbiausios pienininkystės grandys eina skirtingais keliais – Lietuvos pieno perdirbimo pramonės dalis Baltijos rinkoje didėja, o iš šalies ūkininkų superkamo pieno rinka kasmet traukiasi. 

Artėjantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas tiek ūkininkams, tiek savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojams kelia nemažai nerimo ir klausimų, tad Žemės ūkio ministerija organizavo  seminarų ciklą „Tiesioginių išmokų naujovės 2017 m.“, skirtą jų nežinomybei bei dvejonėms išsklaidyti.

Didžiuosiuose prekybos centruose matant lentynose nugulusius dailiai raudonus obuolius, dažnas pagalvoja, kad jie – tikrai ne vietiniai. Vis dėlto gražiai atrodančius, visą žiemą galinčius išbūti ir svarbiausia – natūralius, sveikus vaisius galima užauginti ir Lietuvoje, o tai padaryti padeda žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos. Vienas iš obelų sodą turinčių ūkininkų dalijasi savo patirties istorija ir teigia, kad prie jo sėkmės nemažai prisidėjo Europos Sąjungos (ES) finansinė parama, padėjusi įgyvendinti svajonę – kad sode nuskintais obuoliais skanautų darželinukai ir mokyklinukai.

ES remiamos investicijos į žemės ūkio valdas buvo ir yra viena populiariausių bei svarbiausių tiek praėjusio, tiek šio programinio laikotarpio priemonių, padedančių kelti žemės ūkio konkurencingumą, gerinti valdų ekonominės veiklos rezultatus. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusi ŽŪM vadovybės ir socialinių partnerių diskusija dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos teikimo krypčių 2017 metams dar kartą  įrodė, kad ši priemonė – ypač aktuali.

Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta laukinėje faunoje, todėl nemažėja rizika juo užsikrėsti ir kiaulėms. Įvertinti, ar mažose kiaulių laikymo vietose, kurių Lietuvoje užregistruotas 21 tūkst., užtikrinami biologinio saugumo reikalavimai, padės ir įgaliotieji veterinarijos gydytojai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir privačių veterinarijos gydytojų sudarytos sutartys suteiks jiems įgaliojimus atlikti patikras, konsultuoti ir fiksuoti pažeidimus. Pažymėtina, kad rinkti mokesčių ar taikyti sankcijų už pažeidimus įgaliotieji veterinarijos gydytojai negalės, tačiau apie tokius atvejus privalės pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Lietuvos ir Latvijos ūkiai bei kaimo turizmo sodybos gegužės 27 – 28 d. atvers savo duris miestui – lankytojams, pageidaujantiems pasimėgauti kaimo siūlomomis pramogomis bei veiklomis, įsigyti jų užaugintų bei pagamintų produktų ar tiesiog besidomintiems galimybe atostogas praleisti kaime.

Žemės ūkio ministerija, įsiklausiusi į ūkininkų siūlymus bei pastebėjimus, įveda žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujoves, kuriomis ne tik bus suvaržomi „sofos“ ūkininkai, bet ir palengvinamas reikalavimas šienauti pievas.

Informuojame, kad iki gegužės 1 d. pratęsiamas terminas, kada pareiškėjai, pageidaujantys  gauti sumažintas nacionalines išmokas (papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už 2012 m. ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas už 2013 m.), gali kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), patikslindami bankų sąskaitų numerius.

Žuvininkystė – viena seniausių veiklų  Lietuvoje. Turime daugiau nei 140 žvejybinių laivų, vieni jų žvejoja Baltijos jūroje, kiti – priekrantės zonoje ir tolimuosiuose vandenyse. Per metus jūrose sugauna vidutiniškai 100 tūkst. tonų žuvies.

Nepaisant ne vienus metus trunkančių gražių kalbų apie kooperacijos svarbą ir plėtrą, situacija Lietuvoje iš esmės nesikeitė – ūkininkai kooperuotis neskubėjo, o įvairios iniciatyvos juos skatinti nusėsdavo stalčiuose. Kooperacija dažnam ūkininkui vis dar kelia nepasitikėjimą ir baimę, į konkurentą neretai žiūrima kaip į priešą, o ne į galimą partnerį. Taip pat stinga ir lyderių – žmonių, kurie idėja kooperuotis uždegtų aplinkinius ir juos sutelktų. O juk smulkiems bei vidutiniams ūkininkams, kuriems veikti rinkos sąlygomis tikrai nelengva, kooperacija atvertų visiškai naujas galimybes.

Šią savaitę Estijoje įvykusiame neformaliame Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikime buvo apsikeista nuomonėmis dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, afrikinio kiaulių maro (AKM) situacijos, tolesnio žemės ūkio ministerijų bendradarbiavimo.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus.

Praėjęs septynerių metų finansinis laikotarpis buvo dosnus ekologiškai ūkininkaujantiesiems – jų banko sąskaitas papildė beveik 166 mln. eurų ES paramos. Ekologinio ūkininkavimo plėtra yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiklos prioritetų, tačiau, įvertinus finansines galimybes, 2017 m. naujos paraiškos išmokoms gauti nebebus priimamos. Ūkininkai kviečiami dalyvauti įgyvendinant kitas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones arba pasinaudoti valstybės biudžeto pagalba.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir „Ūkininko patarėjo“ redakcija kviečia visuomenę švęsti Lietuvos atkūrimo šimtmetį  ir iki gegužės 1 d. siūlyti valstybės atkūrimo šimtmečio agrarinių akcentų idėjas.